Trąšų valdymas yra labai svarbus sėkmingo kukurūzų auginimo aspektas. Tinkamai apskaičiuojant trąšų suvartojimą pagal sausosios medžiagos kiekį, užtikrinama, kad pasėliai gautų reikiamų maistinių medžiagų, kad būtų padidintas derlius, kartu sumažinant išlaidas ir poveikį aplinkai.
Kas yra trąšų įsisavinimas?
Trąšų įsisavinimas apima augalų šaknų absorbciją iš dirvožemio per maistines medžiagas. Šios maistinės medžiagos apima makroelementus, tokius kaip azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), taip pat mikroelementus, tokius kaip cinkas, geležis ir manganas.
Tuo tarpu šio proceso efektyvumas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant dirvožemio sveikatą, trąšų rūšį, naudojimo būdus ir aplinkos sąlygas. Kukurūzai, būdami labai paklausiu pasėliu, reikalauja daug maistinių medžiagų, kad pasiektų visą derliaus potencialą. Efektyvus trąšų įsisavinimas užtikrina, kad kukurūzų augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų visais augimo etapais – nuo dygimo iki brandos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis arba netinkamas trąšų naudojimas gali turėti neigiamos įtakos tiek pasėliams, tiek aplinkai. Per didelis tręšimas gali lemti maistinių medžiagų išplovimą į vandens telkinius, sukeldamas taršą ir eutrofikaciją. Tai taip pat gali sukelti maistinių medžiagų disbalansą dirvožemyje, neigiamai paveikdama dirvožemio sveikatą ir būsimus pasėlių ciklus.
Kodėl tai taip svarbu?
Pakankamas maistinių medžiagų pasisavinimas skatina energingą augalų augimą, užtikrinant, kad azotas palaikytų lapų ir stiebų vystymąsi, fosforas padėtų šaknų augimui ir energijos perdavimui, o kalis stiprintų augalo atsparumą ligoms ir stresui.
Be to, efektyvus maistinių medžiagų įsisavinimas tiesiogiai koreliuoja su didesniu derliumi, todėl kukurūzų augalas gali išauginti daugiau grūdų iš vienos burbuolės ir daugiau burbuolių iš vieno augalo. Tai ypač svarbu kukurūzams, kurie naudojami žmonių maistui, nes tai tiesiogiai veikia maisto kalorijų ir maistinę vertę. Tyrimai parodė, kad optimizuotas trąšų naudojimas gali padidinti kukurūzų derlių 20–30%.
Be to, maistinių medžiagų prieinamumas taip pat turi įtakos bendrai kukurūzų derliaus kokybei. Pakankamas kalio kiekis padidina grūdų dydį ir svorį, o tinkamas azoto kiekis prisideda prie baltymų kiekio, kuris yra gyvybiškai svarbus tiek gyvulių pašarams, tiek žmonių maistui. Kukurūzų augalai, turintys subalansuotą maistinių medžiagų kiekį, gali efektyviau fotosintezuoti, todėl geriau auga ir padidėja biomasės gamyba.
Kas yra kukurūzų derlius ir sausųjų medžiagų kiekis?
Kukurūzai, pagrindinis augalas daugelyje pasaulio šalių, yra būtini maistui, pašarams ir pramonės produktams. Du svarbiausi kukurūzų auginimo aspektai yra derlius ir sausųjų medžiagų kiekis. Šie rodikliai yra gyvybiškai svarbūs vertinant pasėlių našumą ir nustatant derliaus ekonominę vertę.
1. Kukurūzų derlius
Kukurūzų derlius reiškia nuimto derliaus kiekį, pagamintą iš žemės ploto vieneto. Tai labai svarbus rodiklis ūkininkams, agronomams ir žemės ūkio sektoriui, nes jis tiesiogiai koreliuoja su kukurūzų auginimo efektyvumu ir pelningumu.
Jungtinėse Valstijose tipiškas kukurūzų derliaus matavimo vienetas yra bušeliai akrui (bu/akras). Vienas kukurūzų bušelis atitinka 56 svarus (maždaug 25,4 kilogramo) gliaudytų kukurūzų, kurių drėgmės kiekis yra standartinis (15,5%).
Kukurūzų derliaus įvertinimo procesas yra metodiškas ir apima kelis komponentus, įskaitant augalų skaičių viename akre, burbuolių skaičių viename augale, eilių skaičių burbuolėse, grūdų skaičių vienoje eilėje ir grūdų svorį. Šie komponentai matuojami auginimo sezono metu naudojant derliaus komponentų metodą, kuris suteikia sistemingą požiūrį į galimo derliaus prognozavimą.
2. Sausosios medžiagos
Sausųjų medžiagų kiekis kukurūzuose – tai kukurūzų dalis, kuri lieka pašalinus visą vandenį. Tai gyvybiškai svarbus kukurūzų kokybės ir maistinės vertės rodiklis, ypač kai jie naudojami silosui. Sausųjų medžiagų kiekis yra svarbus, nes jis turi įtakos kukurūzų laikymui, perdirbimui ir pašarinei vertei.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad bendras trakto krakmolo virškinamumas padidėja, kai kukurūzų siloso sausosios medžiagos kiekis yra nuo 32 iki 40 procentų, palyginti su neapdorotu kukurūzų silosu.
Sausosios medžiagos kiekis taip pat vaidina lemiamą vaidmenį bendrame kukurūzų augalo augime ir vystymesi. Jis dalyvauja maistinių medžiagų kaupime ir paskirstyme, o tai yra labai svarbu augalo produktyvumui. Sausosios medžiagos kaupimosi dinamikos supratimas gali padėti ūkininkams ir agronomams priimti pagrįstus sprendimus dėl drėkinimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo laiko.
Kaip apskaičiuoti trąšų suvartojimą kukurūzų lauke? Žingsnis po žingsnio vadovas
Kukurūzai, vienas iš plačiausiai auginamų augalų, yra pagrindinis pasaulinio maisto tiekimo elementas. Norint pasiekti optimalų derlių, labai svarbu suprasti tikslius trąšų poreikius, pagrįstus sausosios medžiagos kiekiu derliaus atžvilgiu.
Nustatydami maistinių medžiagų poreikį, ūkininkai gali naudoti tinkamą trąšų kiekį. Tačiau norint apskaičiuoti trąšų įsisavinimą kukurūzų lauke pagal sausųjų medžiagų vertę, reikia suprasti, kiek maistinių medžiagų pašalina pasėliai.
Čia pateikiamas nuoseklus vadovas, kaip apskaičiuoti trąšų suvartojimą kukurūzų laukuose pagal sausųjų medžiagų vertę.
1 veiksmas: nustatykite kukurūzų derlių
Pirmiausia reikia žinoti kukurūzų derlių. Jis paprastai matuojamas bušeliais iš akro (bu/akras). Sausų kukurūzų derlius dažnai koreguojamas pagal standartinį 15,5% drėgmės kiekį.
2 veiksmas: derliaus konvertavimas į sausąsias medžiagas
Kukurūzų grūdai paprastai laikomi 85% sausosios medžiagos kiekiu. Jei turite derlių bušeliais iš akro, galite jį konvertuoti į svarus sausosios medžiagos iš akro.
- Sausosios medžiagos (lb/akras) = Derlius (bu/akras) × 56 lb/bu × 0,85
3 veiksmas: maistinių medžiagų šalinimo rodikliai
Kukurūzų augalams augimui reikalingos būtinos maistinės medžiagos, tokios kaip azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Maistinių medžiagų pašalinimo rodiklius, tenkančius vienam sausojo derliaus vienetui, galima rasti agronomijos gairėse arba mokslinių tyrimų leidiniuose. Tipinės vertės yra šios:
- Azotas (N): 1,2 svaro bušelyje
- Fosforas (P2O5): 0,44 svaro bušelyje
- Kalis (K2O): 0,29 svaro bušelyje
4 veiksmas: apskaičiuokite bendrą maistinių medžiagų įsisavinimą
Naudodami derlių ir maistinių medžiagų pašalinimo greičius, apskaičiuokite bendrą kiekvienos maistinės medžiagos įsisavinimą.
- Bendras azoto įsisavinimas (lb/akras) = Derlius (bu/akras) × 1,2
- Bendras fosforo įsisavinimas (lb/akras) = Derlius (bu/akras) × 0,44
- Bendras kalio įsisavinimas (lb/akras) = derlius (bu/akras) × 0,29
5 veiksmas: nustatykite trąšų poreikį
Priklausomai nuo trąšų naudojimo efektyvumo ir maistinių medžiagų prieinamumo dirvožemyje, gali tekti koreguoti šias vertes. Dirvožemio tyrimai gali padėti nustatyti esamus maistinių medžiagų lygius ir tinkamus trąšų kiekius.
Jei darytumėte prielaidą apie 100% efektyvumą (kas retai pasitaiko), trąšų poreikis būtų lygus maistinių medžiagų įsisavinimui. Tačiau dėl nuostolių ir kitų veiksnių paprastai naudojate daugiau nei apskaičiuotas įsisavinimas.
Skaičiavimo pavyzdys
Tarkime, kad kukurūzų derlius yra 200 bu/akras:
Konvertuoti derlių į sausąsias medžiagas (nebūtina apskaičiuojant maistines medžiagas):
- 200 bu/akras × 56 svarai/bu × 0,85 = 9520 svarų/akras sausosios medžiagos
Apskaičiuokite maistinių medžiagų įsisavinimą:
- Azotas: 200 bu/akras × 1,2 = 240 svarų N/akras
- Fosforas: 200 bu/akras × 0,44 = 88 svarai P2O5/akras
- Kalis: 200 bu/akras × 0,29 = 58 svarai K2O/akras
Kaip trąšų naudojimo reguliavimas pagerina derlių?
Remdamiesi apskaičiuotu maistinių medžiagų įsisavinimu ir pasėlių reakcija, ūkininkai gali koreguoti trąšų normas, kad jos atitiktų konkrečius savo pasėlių poreikius. Tačiau šiame procese reikia atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių:
1. Dirvožemio maistinių medžiagų lygiai
Reguliariai atlikti dirvožemio tyrimus yra būtina norint nustatyti esamą maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio būklę. Dirvožemio tyrimai suteikia momentinį vaizdą apie maistinių medžiagų prieinamumą, kuris gali padėti nustatyti trąšų naudojimo normas. Pavyzdžiui, jei dirvožemio tyrimai rodo didelį fosforo kiekį, ūkininkai gali sumažinti arba visiškai atsisakyti fosforo trąšų, sutelkdami dėmesį į kitas maistines medžiagas, kurių dirvožemyje trūksta. Pagrindiniai žingsniai:
- Pradinis testavimas: Prieš sodinimą nustatykite pradinį lygį atlikdami dirvožemio tyrimus. Tai padeda nustatyti pradinius maistinių medžiagų lygius ir trūkumus, kuriuos reikia pašalinti.
- Sezoninis testavimas: Įvairiais vegetacijos etapais atlikite dirvožemio tyrimus, kad stebėtumėte maistinių medžiagų kiekio pokyčius ir atitinkamai pakoreguotumėte trąšų naudojimą.
2. Trąšų efektyvumas
Ne visas panaudotas trąšas panaudoja pasėliai; kai kurios gali patekti į aplinką dėl tokių procesų kaip išplovimas, nuotėkis ar garavimas. Siekiant padidinti trąšų efektyvumą:
- Tikslus taikymas: Naudokite tiksliosios žemdirbystės technologijas, tokias kaip GPS valdoma įranga ir kintamo kiekio technologija (VRT), kad trąšos būtų paskleistos tiksliau ir efektyviau. Tai sumažina atliekas ir užtikrina, kad maistinės medžiagos būtų tiekiamos ten, kur jų labiausiai reikia.
- Lėtai atpalaiduojančios trąšos: Apsvarstykite galimybę naudoti lėtai arba kontroliuojamai išskiriančias trąšas, kurios laikui bėgant užtikrina nuolatinį maistinių medžiagų tiekimą, pagerindamos maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumą.
3. Poveikis aplinkai
Tvarus tręšimo būdas yra labai svarbus aplinkos apsaugai. Netinkamas tręšimas gali sukelti maistinių medžiagų nuotėkį ir išplovimą, o tai gali užteršti vandens telkinius ir pakenkti ekosistemoms. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai:
- Buferinės zonos: Įrenkite buferines zonas aplink vandens telkinius, kad sumažintumėte maistinių medžiagų nuotėkio riziką. Augalinės buferinės zonos gali padėti absorbuoti maistinių medžiagų perteklių, kol jos nepasiekia vandens šaltinių.
- Laiko ir oro sąlygų aspektai: Trąšas naudokite nedidelio kritulių kiekio laikotarpiu ir venkite jų naudoti prieš smarkias liūtis, kad sumažintumėte maistinių medžiagų nuotėkio riziką. Taip pat reikėtų atsižvelgti į dirvožemio drėgmės sąlygas, siekiant optimizuoti maistinių medžiagų įsisavinimą.
4. Konkretiems augalams būdingi maistinių medžiagų poreikiai
Skirtingiems augalams reikalingi skirtingi maistinių medžiagų poreikiai. Šių poreikių supratimas yra būtinas norint parengti tinkamą tręšimo strategiją.
Pavyzdžiui, kukurūzams paprastai reikia daug azoto, o ankštiniai augalai, pavyzdžiui, sojų pupelės, gali fiksuoti atmosferos azotą, todėl jiems reikia mažiau azoto trąšų. Trąšų planų pritaikymas konkretiems kiekvieno augalo poreikiams užtikrina optimalų augimą ir produktyvumą, kartu užkertant kelią maistinių medžiagų disbalansui dirvožemyje.
5. Pasėlių reakcijos stebėjimas
Po trąšų panaudojimo labai svarbu stebėti pasėlių reakciją reguliariai stebint lauką ir renkant duomenis. Tai gali apimti vizualinį augalų sveikatos vertinimą, augimo matavimus ir sudėtingesnius metodus, tokius kaip nuotolinis stebėjimas ir audinių tyrimai.
Pavyzdžiui, chlorofilo matuokliai gali matuoti lapų žalumą, nurodydami azoto kiekį augaluose. Panašiai dronų ar palydovų vaizdai gali aptikti pasėlių sveikatos pokyčius lauke, todėl galima laiku atlikti korekcijas.
6. Adaptyvus valdymas
Žemės ūkio sąlygos yra dinamiškos, joms įtakos turi oro sąlygos, kenkėjų plitimas ir kintanti dirvožemio būklė. Todėl tręšimo strategijos turi būti pritaikomos. Nuolat vertindami pasėlių derlių ir aplinkos sąlygas, ūkininkai gali pagrįstai koreguoti savo tręšimo planus. Šis adaptyvus valdymo metodas užtikrina, kad pasėliai laiku gautų reikiamą maistinių medžiagų kiekį, padidindami derliaus potencialą ir išteklių naudojimo efektyvumą.
Išvada
Tikslus trąšų suvartojimo apskaičiavimas pagal sausųjų medžiagų kiekį yra esminis veiksnys, lemiantis veiksmingą kukurūzų auginimą. Suprasdami maistinių medžiagų pašalinimo greitį, atlikdami dirvožemio tyrimus ir atsižvelgdami į naudojimo efektyvumą, ūkininkai gali optimizuoti trąšų naudojimą, padidinti pasėlių derlių ir skatinti aplinkos tvarumą. Geriausios praktikos taikymas ir nuolatinis domėjimasis tiksliosios žemdirbystės ir maistinių medžiagų valdymo pažanga gali dar labiau pagerinti kukurūzų auginimo rezultatus.









































